Apie TDS

Kas yra TDS ir kaip ja naudojamasi

Tarpžinybinė mokestinių duomenų saugykla (TDS) yra valstybės informacinė sistema, skirta bendro naudojimo požiūriu svarbių mokestinių duomenų surinkimui į vieną vietą, aktualios ir kokybiškos informacijos parengimui pagal surinktus duomenis ir operatyviam jos teikimui ją savo darbe naudojantiems duomenų teikėjų į TDS, o taip pat ir kitų institucijų darbuotojams, vadovaujantis TDS nuostatais ir kitais tokių duomenų bei informacijos tvarkymą ir saugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Mokestiniais vadinami bet kokie duomenys, kurie yra naudojami administruojant mokesčius ir analizuojant jų mokėjimo procesą.

Institucijų – TDS naudotojų aprūpinimas informacija realizuojamas sudarant galimybes įgaliotiems jų darbuotojams jiems įrengtose TDS darbo vietose atlikti norimų duomenų užklausas TDS duomenų vitrinose, analizuoti ir išsaugoti gautus duomenis, kurti ir platinti savo ataskaitas bei dokumentus, o taip pat sudarant jiems galimybes naudotis pagal TDS duomenis TDS valdytojo parengtais tipiniais dokumentais.

Čia ir toliau informacija suprantama, kaip platesnė sąvoka nei duomenys. Iš duomenų vitrinų TDS naudotojų darbuotojai pasiima būtent duomenis, tegul ir integruotus, bet ne informaciją. Tuo tarpu sudarymas jiems galimybės naudotis tipiniais dokumentais jau yra informacijos (apdorotų duomenų) teikimas.

Teikiant TDS naudotojams informaciją nurodomi duomenų valdytojai, kurių teikiami į TDS duomenys panaudoti ją rengiant, šių duomenų gavimo datos TDS ir informacijos parengimui panaudoti algoritmai.

Teisės aktais neuždrausta skelbti TDS informacija gali būti publikuojama viešai, nurodant jos šaltinį ir jos parengimui naudotą metodologiją.

Dalyvavusios sukuriant, palaikant, tobulinant ir naudojant TDS valstybės institucijos siekė centralizuotai realizuoti šiuolaikines Business Intelligence informacines technologijas (aktualios informacijos rengimas ir teikimas) bei užsienio valstybių patirtį tvarkant ir naudojant mokestinius duomenis.

Kiekviena valstybė stengiasi gauti maksimalią naudą iš duomenų, kuriuos kaupia ir tvarko jos institucijos. Gal kiek paryškintai, bet teisingai pastebėsime – jeigu ta valstybė nori tinkamai atlikti pareigas savo piliečiams ir išlikti konkurencinėje kovoje. Taip būdavo visais laikais, tačiau šiandien, informatikos, telekomunikacijų ir globalizacijos amžiuje, tai ypatingai svarbu. Todėl TDS sukūrimas, palaikymas ir naudojimas yra labai natūralus procesas.

TDS funkcijos ir laukiami jos naudojimo rezultatai

Pagrindinės TDS funkcijos yra:

gauti reikalingus duomenis iš duomenų valdytojų informacinių sistemų bei valstybės ir žinybinių registrų, surinktus duomenis integruoti, agreguoti ir rengti pagal juos TDS naudotojams reikalingus duomenis bei informaciją;
neatlygintinai teikti TDS duomenis ir informaciją institucijoms – jos naudotojams, sudarant sąlygas jų darbuotojams TDS darbo vietose naudotis TDS duomenų vitrinomis ir tipiniais dokumentais.

Laukiami TDS naudojimo rezultatai yra:

kokybiškesni viešojo administravimo institucijų darbuotojų priimami sprendimai, paremti TDS duomenų analize;
atliekami duomenų valdytojų teikiamų į TDS duomenų tyrimai;
geresnė naudojamų duomenų kokybė;
efektyvesni duomenų mainai tarp viešojo administravimo institucijų;
platesnis ratas viešojo administravimo institucijų, kurios gali naudotis kokybiškais ir jų funkcijų efektyviam įgyvendinimui reikalingais duomenimis.

TDS valdytojas, duomenų teikėjai į TDS ir jos naudotojai

Pagal 2007-09-04 dieną atnaujintus TDS nuostatus TDS valdytoju yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (IVPK), o duomenis į TDS teikia:

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (Finansų ministerija);

2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM);

3. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Muitinės departamentas);

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VSDF valdyba);

5. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Statistikos departamentas);

6. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (FNTT.

TDS nuostatuose numatyta, kad ateityje duomenų teikėjų į TDS gali būti ir daugiau.

TDS valdytojas užsako, sukuria arba įsigyja ir valdo TDS, išskyrus jos duomenis, ir yra visų TDS duomenų tvarkytojas. Jis apjungia (integruoja) teikiamus į TDS duomenis, kontroliuoja jų kokybę ir teikia apjungtus duomenis bei paslaugas TDS naudotojams.

Duomenų teikėjai yra ir savo teikiamų duomenų valdytojai. Jie teikia duomenis į TDS, užtikrina jų kokybę ir naudojasi TDS bei kontroliuoja, kaip TDS valdytojas tvarko jų valdomus duomenis ir kaip kiti TDS naudotojai jais naudojasi.

Kitos institucijos, ne duomenų teikėjai, gali naudotis TDS tiek, kiek tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. TDS nuostatų 19 punkte nustatyta, kad kita viešojo administravimo institucija, kuri nori naudotis nenuasmenintais JA duomenimis, gali tapti TDS naudotoju, jeigu tenkina tokius reikalavimus:

naudoja arba gali naudoti duomenų teikėjų teikiamus į TDS duomenis arba TDS valdytojo rengiamą pagal juos informaciją atliekant funkcijas, kurios teisės aktais yra nustatytos šiai institucijai atlikti;
teisės aktais yra įgaliota gauti tiesiogiai iš duomenų teikėjų visus duomenis, reikalingus jos pageidaujamai iš TDS informacijai pačiai pasirengti.

TDS nuostatų 20 punkte numatyta, kad viešojo administravimo institucija, kuri netenkina aukščiau suformuluotų reikalavimų, taip pat gali tapti TDS naudotoju. Tačiau tokiam naudotojui gali būti teikiama tiktai bendro pobūdžio informacija, pagal kurią negalima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti konkretaus juridinio asmens.

Institucija tampa TDS naudotoju po to, kai vadovaujantis TDS nuostatais ir kitais teisės aktais sudaro sutartį su TDS valdytoju dėl TDS naudojimo. TDS valdytojas derina tokią sutartį su visais duomenų teikėjais, kurių valdomi duomenys bus naudojami rengiant informaciją TDS naudotojui.

Norinčios tapti TDS naudotojais institucijos turi kreiptis raštu į TDS valdytoją. Sutartį dėl TDS naudojimo inicijuoja TDS naudotojas, o ją rengia ir derina TDS valdytojas.

Kodėl ir kaip buvo pradėta kurti TDS

Siekiant tiksliau pristatyti TDS bei jos galimybes, problemas ir perspektyvas, TDS istoriją reikia panagrinėti bent jau nuo 2001 metų pabaigos, kada Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 264 sudaryta darbo grupė mokesčių administravimui analizuoti pasiūlė išplėsti tuo metu baigiamą kurti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų saugyklą (toliau – VMI DS), sukeliant į ją ir kitų institucijų svarbiausius mokestinius duomenis bei sudarant galimybes kitoms mokesčius administruojančioms institucijoms taip pat naudotis VMI DS. Darbo grupės veikloje dalyvavo ir šių eilučių autorius.

Darbo grupės narių nuomone tokį VMI DS išplėtimą galima buvo atlikti 2002 metais toliau vystant VMI DS bei pasinaudojant tuo metu teikiama Danijos mokesčių ministerijos pagalba VMI prie FM. VMI DS išplėtimas, tinkamai integruojant duomenis, turėjo išspręsti tuo metu aktualias problemas:

nebuvo galima greitai ir tiksliai sužinoti, kiek ir kokių mokesčių konkretus mokesčių mokėtojas sumokėjo kartu į VMI, Muitinės ir VSDF valdybos surenkamąsias sąskaitas;
nebuvo galima greitai ir tiksliai sužinoti, kas ir kada tikrino konkretų mokesčių mokėtoją ir kokius mokestinius pažeidimus nustatė tikrinimų metu;
mokesčius administruojančioms ir kontroliuojančioms valstybės institucijoms buvo labai sudėtinga operatyviai keistis aktualia informacija.

Darbo grupė, teikdama savo pasiūlymus, buvo veikiama pirmųjų sėkmių diegiant VMI DS ir su tuo susijusio optimizmo. Todėl čia būtina trumpai apžvelgti ir VMI DS sukūrimo istoriją.

Bandymai įdiegti BI technologijas VMI prie FM buvo pradėti dar 1998 metų pabaigoje, vykdant pirmąjį bendrą Danijos ir Lietuvos techninės pagalbos projektą (pradžia 1998-10-01 ir pabaiga 2000-04-03), vėliau pavadintą „Lithuania I". Tada Danijos mokesčių ministerijos specialistai, matydami, kaip Lietuvos mokesčių administratoriai vargsta registruodami begalę su mokesčiais susijusių nekokybiškų duomenų ir praktiškai negali jais pasinaudoti, stumtelėjo savo kolegas į BI technologijų diegimo pusę. Iniciatyva buvo natūrali, kadangi pačioje Danijos mokesčių ministerijoje BI technologijos buvo pradėtos diegti taip pat neseniai – 1996 metais.

Projekto „Lithuania I" metu buvo išnagrinėti BI technologijų diegimo VMI prie FM poreikiai ir galimybės bei sukurta informacijos rengimo ir teikimo sistema, apimanti mokesčių mokėtojų registravimo, PVM deklaravimo, mokėjimo bei nepriemokų duomenis. Sistema veikė modeliuotų duomenų pagrindu, realūs VMI prie FM duomenys į ją nebuvo keliami. Projekto darbus atliko pasaulyje gerai žinomos firmos Computer Sciences Corporation (CSC) Danijos filialo CSC Danmark A/S specialistai.

Pradėti darbai buvo tęsiami vykdant antrąjį bendrą Danijos ir Lietuvos techninės pagalbos projektą „Lithuania II", kuris prasidėjo 2001-02-15 ir baigėsi 2002-05-16. Šio projekto metu buvo sukurta ir pradėta naudoti, tačiau iki galo neįdiegta VMI DS, sukeliant į ją realius mokėjimų į VMI sąskaitas, PVM deklaracijos ir Pelno mokesčio apyskaitos duomenis, nupirkta reikalinga BusinessObjects programinė įranga ir įrengta 30 VMI DS darbo vietų VMI sistemoje, pravesti būtini galutinių VMI DS naudotojų ir ją aptarnaujančio personalo mokymai. VMI DS sukūrimo darbus atliko Lietuvoje registruota UAB „Informacinės technologijos", o BusinessObjects programinės įrangos mokymus pravedė taip pat Lietuvoje registruota UAB „Duomenų bazės ir technologijos“.

2001.12.12 įvyko tuometinio Lietuvos Vyriausybės kanclerio Zenono Kaminsko, VMI prie FM ir Danijos mokesčių ministerijos atstovų susitikimas, kuriame buvo aptartos VMI DS vystymo perspektyvos pasibaigus projektui „Lithuania II“. Susitikimo metu Danijos mokesčių ministerijos atstovai patvirtino, kad Danijos vyriausybė galėtų skirti lėšų VMI DS vystymui trečiajame etape ir kad šias išlaidas būtų galima lengviau pagrįsti, jeigu išplėsta duomenų saugykla naudosis ne vien tik VMI prie FM, bet ir kitos mokesčius kontroliuojančios institucijos.

Pastebėsime, kad vykdant projektus „Lithuania I“ ir „Lithuania II" bei po jų sekusį trečiąjį bendrą Danijos ir Lietuvos techninės pagalbos projektą „Lithuanian III" (pradžia 2003-12-23 ir pabaiga 2004-03-16) teikianti pagalbą ir koordinuojanti šalis buvo Danijos mokesčių ministerijos Centrinė muitų ir mokesčių administracija (toliau – CCTA), o gaunanti pagalbą šalis – VMI prie FM. Projektų metu Danijos specialistų ir samdomų rangovų darbai bei dalies programinės įrangos pirkimai buvo finansuojami Danijos užsienio reikalų ministerijos lėšomis, o likusios projektų išlaidos – VMI prie FM ir kitoms projektuose dalyvavusioms valstybės institucijoms skiriamomis Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Pirmasis žingsnis kuriant TDS buvo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002-01-22 dienos pavedimas Nr. 9–726, kuriuo VMI prie FM buvo įpareigota užtikrinti, kad kitos mokesčius kontroliuojančios ir analizuojančios valstybės institucijos joms pageidaujant ir nepažeidžiant teisės aktų gautų kokybiškus mokestinius duomenis ir turėtų galimybę jais efektyviai naudotis, o Muitinės departamentas, VSDF valdyba, Statistikos departamentas ir FNTT – teikti VMI prie FM duomenų saugyklai reikalingus ir kokybiškus duomenis apie mokesčių įplaukas bei jų administravimą. Vykdydami šį pavedimą įvardintų penkių institucijų vadovai savo bendru 2002-02-28 dienos įsakymu sudarė darbo grupę tarpžinybinių mokestinių duomenų, įtrauktinų į VMI DS, sąrašui parengti ir šių duomenų tvarkymo taisyklių projektui parengti.

Darbo grupė savo veiklą baigė 2002-08-08, kada VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento ir FNTT vadovai bendru įsakymu patvirtino susitarimą dėl tarpžinybinių mokestinių duomenų, įtrauktinų į VMI DS, surinkimo ir naudojimo. Susitarimo priede buvo pateiktas tarpžinybinių mokestinių duomenų, kuriuos sudariusios susitarimą šalys turėtų teikti į VMI DS, sąrašas.

Buvo susitarta, kad institucijos teiks susitarimo priede įvardintus duomenis į VMI DS pagal dvišales sutartis su VMI prie FM. Šalys naudosis VMI DS įsirengdamos jos darbo vietas arba nuskaitydamos iš jos reikalingus sau duomenis į savo informacines sistemas. VMI prie FM administruos VMI DS ir aptarnaus jos naudotojus. Duomenų teikėjai liks savo teikiamų duomenų valdytojais. Prieš leisdama kuriai nors šaliai naudotis VMI DS duomenimis, VMI prie FM privalės gauti šių duomenų valdytojų sutikimus raštu. Šalys teiks duomenis į VMI DS ir ja naudosis nepažeisdamos galiojančių teisės aktų.

Realūs TDS kūrimo darbai buvo pradėti 2002-12-23, prasidėjus bendram Danijos ir Lietuvos techninės pagalbos projektui „Lithuanian III". Pradedant projektą tiek Danijos, tiek ir Lietuvos pusės planavo plėtoti tuo metu jau veikusią VMI DS ir adaptuoti ją tarpžinybiniam naudojimui, sukeliant į ją pagrindinius kitų institucijų duomenis ir įrengiant jos darbo vietas kitose institucijose. Tačiau pradėjus darbus ir Danijos atstovams pasiūlius projekto Priežiūros komitetas užduotį pakeitė – projekto metu VMI DS techninėje bazėje buvo sukurta, tačiau neįdiegta, atskira nuo VMI DS duomenų saugykla, sukeliant į ją pagal projekto metu sudarytas sutartis Finansų ministerijos, VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento ir FNTT duomenis. Į TDS buvo keliami tiek agreguoti mokestiniai duomenys, tiek ir detalūs FA ir JA duomenys, atsižvelgiant į 2002-02-28 sudarytos darbo grupės tarpžinybinių mokestinių duomenų atrinkimui rekomendacijas.

Akstinu kurti tokią TDS buvo bendru Lietuvos Respublikos finansų ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-17 dienos įsakymu patvirtintas priemonių planas institucijų bendradarbiavimui ir mokesčių administravimui gerinti. Plane buvo numatyti svarbiausių Finansų ministerijos, VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento ir FNTT mokestinių duomenų sukėlimas į TDS, keliamų į TDS mokestinių duomenų kokybės kontrolės sistemos sukūrimas ir įdiegimas bei informacinio portalo, kurio pagalba mokesčius kontroliuojančios ir analizuojančios valstybės institucijos galėtų naudotis sukeltais į TDS duomenimis, sukūrimas.

Projekto „Lithuanian III“ metu taip pat buvo sukurta 31 TDS darbo vieta Finansų ministerijoje, Muitinės departamente, VSDF valdyboje, Statistikos departamente ir FNTT, nupirkta tam reikalinga BusinessObjects programinė įranga ir pravesti galutinių TDS naudotojų mokymai. VMI prie FM TDS darbo vietos buvo sukurtos visuose kompiuteriuose, kuriose iki tol jau veikė VMI DS darbo vietos, panaudojant iki tol turėtą BusinessObjects programinę įrangą.

TDS tobulinimas ir plėtra pasibaigus projektui "Lithuanian III"

Pasibaigus projektui „Lithuanian III” TDS buvo diegiama, tobulinama ir plėtojama VMI prie FM jėgomis. Konkretiems darbams šioje srityje atlikti nuo 2004-04-05 buvo įsteigtas VMI prie FM Tarpžinybinės duomenų saugyklos skyrius (TDSS).

Iki 2004-07-01 projekto „Lithuanian III” metu sukurta TDS buvo įdiegta, eliminuojant neveikiančias arba neteisingai veikiančias duomenų vitrinas ir sukuriant naujas, kurios pakeistų eliminuotas. Kiekvienai eksponuojamai TDS duomenų vitrinai buvo sukurtos naudotojo ir techninė dokumentacijos, o taip pat sukurtos naujos aktualios TDS naudotojams duomenų vitrinos (Konsoliduota F1VP, Mokėjimai į VMI sąskaitas, PVM deklaracijos), kurios papildė TDS.

Nuo 2004-07-01 pradėta bandomoji TDS eksploatacija, kartu ištaisant išryškėjančias klaidas, tobulinant ir plėtojant TDS duomenų vitrinas, jų dokumentaciją ir duomenų atnaujinimo procedūras, gerinant galutinių TDS naudotojų informavimo ir konsultavimo sistemą. 2004 metų rugsėjo mėnesį pradėjo veikti TDS svetainė Internete http://tds.vmi.lt.

Tiek projekto „Lithuanian III” metu, tiek ir jam pasibaigus, iki pasirašant TDS steigėjų sutartį dėl duomenų teikimo į TDS ir jos naudojimo 2005-05-02, TDS duomenų vitrinos buvo eksponuojamos tiktai TDS testavimo tikslu ir tiktai tiems TDS naudotojams, pagal kurių teikiamus į TDS duomenis jos buvo sukurtos. Išimtis buvo pagal Finansų ministerijos duomenis sukurtos „F1VP nuo metų pradžios” ir „F1VP už vieną mėnesį”, kurios, Finansų ministerijai sutikus raštu, buvo eksponuojamos visose TDS darbo vietose.

Įsteigus TDSS iš karto buvo pradėti TDS nuostatų, TDS veiklos koordinavimo grupės nuostatų (VKG nuostatai) ir TDS duomenų saugos nuostatų (Saugos nuostatai) rengimo, derinimo ir tvirtinimo bei TDS įteisinimo darbai. VMI prie FM bandymai suderinti nuostatus su duomenų teikėjais į TDS, o taip pat su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, IVPK, Vidaus reikalų ministerija, VSD, STT, Policijos departamentu ir LRV kanceliarijos Ekonominės analizės departamentu buvo atlikti 2004-04-27, 2004-07-22 ir 2004-09-17, tačiau nesėkmingai.

2004-09-17 dienos TDS nuostatų versijoje TDS steigėju, TDS valdytoju ir visų TDS duomenų valdytoju buvo įvardinta VMI prie FM. Taip pat buvo nustatoma, kad į TDS yra teikiami detalūs FA ir JA duomenys, ten tvarkomi, o parengta aktuali informacija, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teikiama ne tiktai duomenų teikėjams į TDS, bet ir kitoms valstybės institucijoms. Šioms nuostatoms prieštaravo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kurios nuomone VMI prie FM neturėjo teisinio pagrindo būti vienintele TDS steigėja ir visų TDS duomenų tvarkytoja, o TDS sudėtyje negalėjo būti tvarkomi FA duomenys. Tam, kad VMI prie FM būtų ir visų TDS duomenų valdytoja, prieštaravo Muitinės departamento ir VSDF valdybos atstovai.

Siekiant išgelbėti TDS teko ieškoti kompromisų ir jie buvo rasti. Suderintuose TDS nuostatuose atsirado net 6 TDS steigėjai, buvo atsisakyta nenuasmenintų FA duomenų tvarkymo, duomenų teikėjai į TDS liko savo teikiamų duomenų valdytojais, o VMI prie FM – papildomai tapo tiktai TDS valdytoju ir visų TDS duomenų tvarkytoju.

2004-11-12 TDS steigėjų vadovai pasirašė susitarimą dėl TDS steigimo, o 2004-12-29 bendru savo įsakymu patvirtino TDS nuostatus, VKG nuostatus ir Saugos nuostatus. Tokiu būdu, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių (Žin., 2004, 58-2061) 9 punktu, TDS, kaip valstybės informacinė sistema, nuo 2004-12-29 yra įsteigta.

Iki 2005-05-02 TDS buvo adaptuota jos nuostatų reikalavimams perkeliant ją į 2004 metų pabaigoje specialiai jai nupirktą infrastruktūrą, pašalinant iš jos anksčiau į TDS sukeltus FA duomenis ir reikiamai modifikuojant TDS duomenų vitrinas bei jų dokumentaciją. 2005-05-02 buvo pasirašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis dėl duomenų teikimo į TDS ir jos naudojimo.

2005-12-29 tuometinio TDS valdytojo – VMI prie FM vadovas patvirtino užbaigtos kurti TDS dalies priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktą. Tokiu būdu, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių 16 ir 17 punktais, TDS, kaip valstybės informacinė sistema nuo šios datos yra įteisinta.

2005-08-08 pasirašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis su LRV kanceliarija dėl TDS naudojimo. 2006-01-13 užbaigta derinti, pasirašyta ir pradėta vykdyti TDS steigėjų sutartis su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija dėl TDS naudojimo. 2005-10-11 TDSS darbuotojų jėgomis pradėti įvadiniai 8 val. trukmės (1 darbo diena) galutinių TDS naudotojų mokymai.

2005-06-16 prasidėjo reguliarūs TDS veiklos koordinavimo grupės (VKG) posėdžiai. TDS steigėjų vadovai 2005-11-15 bendru savo įsakymu paskyrė VKG vadovą – LRV kanceliarijos Ekonominės analizės departamento patarėją Vladą Sečinską.

2006-09-27 įvyko Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacinės ir žinių visuomenės plėtros komisijos posėdis, kuriame apsvarstyti Valstybinio duomenų valdymo centro prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – VDVC) steigimo klausimai. Pritarta tam, kad IVPK iki 2007-01-01 įsisteigtų Tarpžinybinių duomenų valdymo skyrių ir teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotų TDS perkėlimą iš VMI prie FM į IVPK. Atsižvelgdamas į tai LRV Ministras Pirmininkas 2006-10-03 pavedė IVPK tokį skyrių įsisteigti ir inicijuoti TDS perkėlimą.

2006-12-12 IVPK ir VMI prie FM vadovai bendru įsakymu patvirtino TDS perkėlimo iš VMI prie FM į IVPK planą. Planas buvo parengtas siekiant įgyvendinti Ministro Pirmininko 2006-10-03 dienos pavedimą ir užtikrinti nepertraukiamą TDS veiklą perkėlimo metu.

2007-02-22 TDS buvo fiziškai perkelta iš VMI prie FM į IVPK, 2007-03-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 257 papildė IVPK nuostatus nauju punktu "6.11. valdo ir tvarko Tarpžinybinę mokestinių duomenų saugyklą" (Žin., 2007, 34-257), o 2007-04-19 VMI prie FM ir IVPK vadovai pasirašė baigiamąjį TDS perdavimo-priėmimo aktą.

IVPK, perėmusi TDS, pradėjo aktualius teisinio TDS reorganizavimo darbus.

Buvo parengti, suderinti ir IVPK direktoriaus 2007-09-04 dienos įsakymu Nr. T-119 patvirtinti nauji TDS nuostatai (Žin., 2007, 96-3905), kurie įsigalioja nuo 2007-11-01. Naujuose TDS nuostatuose numatytas tik vienas TDS steigėjas (valdytojas), ko išdavoje pagerėja TDS valdymas, supaprastinama sutarčių dėl duomenų teikimo į TDS ir sutarčių dėl jos naudojimo pasirašymo tvarka, taip pat įtraukiamos nuostatos dėl platesnio nuasmenintų ir agreguotų duomenų panaudojimo valstybės ir savivaldos institucijose bei jų eksponavimo visuomenei. Buvę TDS steigėjai tampa tiktai duomenų teikėjais ir savo teikiamų duomenų valdytojais.

Finansų ministerijos, VMI prie FM, Muitinės departamento, VSDF valdybos, Statistikos departamento, FNTT ir IVPK vadovai bendru savo 2007-09-06 dienos įsakymu (Žin., 2007, 198-3993) pripažino netekusiais galios 2004-12-29 dienos ir 2007-01-10 dienos įsakymus, kuriais buvo patvirtintos ankstesnės TDS nuostatų, TDS duomenų saugos nuostatų ir TDS veiklos koordinavimo grupės nuostatų versijos. Šis įsakymas taip pat įsigalioja nuo 2007-11-01.

IVPK direktorius savo 2007-09-27 dienos įsakymu Nr. T-133 patvirtino naujus TDS duomenų saugos nuostatus (Žin., 2007, 103-4241). Šis įsakymas taip pat įsigalioja nuo 2007-11-01.

Kas ir kaip reglamentuoja TDS veiklą

TDS veiklą reglamentuoja TDS nuostatai, TDS duomenų saugos nuostatai ir TDS veiklos koordinavimo grupės nuostatai. Kartu su kitais galiojančiais įstatymais ir teisės aktais, kurie vienaip ar kitaip liečia teikiamų į TDS duomenų ir pagal jos parengtos informacijos tvarkymą bei naudojimą.

Kaip jau buvo minėta pereitame skyriuje, TDS valdytojo patvirtinti nauji TDS nuostatai ir TDS duomenų saugos nuostatai įsigalioja nuo 2007-11-01. Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu TDS veiklos koordinavimo grupė taip pat patvirtins naujus savo nuostatus. Kadangi senieji galioja tiktai iki 2007-11-01.

Išvardintus tris nuostatus papildo dvišalės TDS valdytojo sutartys su duomenų teikėjais dėl duomenų teikimo į TDS ir su TDS naudotojais dėl TDS naudojimo. Sutartys konkretizuoja nuostatus ir nustato, kokie duomenys ir kaip yra teikiami į TDS, kaip TDS ir jos duomenys yra valdomi bei tvarkomi, kas ir kaip naudojasi TDS ir iš jos gaunama informacija.

TDS veiklos koordinavimo grupė

TDS veiklą stebi, vertina ir koordinuoja teikdama pasiūlymus dalyvaujantiems TDS veikloje subjektams pastoviai veikianti TDS veiklos koordinavimo grupė (VKG), kuri yra sudaryta iš duomenų teikėjų į TDS, jos naudotojų ir jos valdytojo atstovų. VKG nuostatus rengia TDS valdytojas, o juos tvirtina pati VKG.

Institucijos – duomenų teikėjai į TDS (visos jos yra ir TDS naudotojai) TDS nuostatuose nustatyta tvarka deleguoja du savo atstovus darbui VKG. Vienas jų atstovauja instituciją duomenų teikimo į TDS ir jų valdymo klausimais, o kitas – TDS naudojimo klausimais.

Institucijos – TDS naudotojai, kurios nėra duomenų teikėjai į TDS, TDS nuostatuose nustatyta tvarka deleguoja vieną savo atstovą darbui VKG. Deleguojamas atstovas atstovauja jį delegavusią instituciją TDS naudojimo klausimais.

TDS valdytojas deleguoja į VKG vieną savo atstovą, kuris atstovauja jį santykiuose su duomenų teikėjais ir naudotojais.

Teikiami į TDS duomenys

Į TDS yra teikiami duomenys apie mokesčių mokėtojus, jų finansinius ir ekonominius rodiklius, deklaruojamus ir sumokamus mokesčius bei kiti, administruojant mokesčius naudojami duomenys, kurių teikimas į TDS ir pagal šiuos duomenis parengtos informacijos teikimas TDS naudotojams yra tikslingi ir galimi vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei kitais teisės aktais.

Į TDS nėra teikiami nenuasmeninti fizinių asmenų duomenys. TDS duomenų vitrinose yra eksponuojami tiktai agreguoti pagal fizinius asmenis nuasmeninti fizinių asmenų duomenys.

Aktuali ir galimai detali informacija apie duomenų teikėjus į TDS bei jų teikiamus duomenis yra skelbiama TDS tinklapio puslapyje "Teikiami į TDS duomenys". Šiame puslapyje Jūs rasite kiekvieno duomenų teikėjo kiekvienam teikiamų duomenų srautui tokią informaciją:

Duomenų srauto pavadinimas ir aprašymas.
Fizinio ir juridinio asmens duomenų buvimas.
Duomenų laikotarpis.
Teikimo reguliarumas ir terminai.
Duomenų formatas ir jų teikimo būdas.

TDS duomenų vitrinos ir tipiniai dokumentai

Aktuali ir detali informacija apie visas galimas eksponuoti TDS naudotojams duomenų vitrinas yra skelbiama TDS tinklapio puslapyje "Duomenų vitrinos". Puslapyje rasite:

galimų eksponuoti duomenų vitrinų sąrašą,
aktualų TDS duomenų vitrinų aprašą,
kiekvienos duomenų vitrinos naudotojo dokumentaciją.

Aktuali informacija apie galimus naudoti TDS tipinius dokumentus yra skelbiama TDS tinklapio puslapyje "Tipiniai dokumentai". Šiame puslapyje rasite:

galimų naudoti tipinių dokumentų sąrašą,
aktualų TDS tipinių dokumentų aprašą,
nekonfidencialių tipinių dokumentų pavyzdžius pdf formate.

TDS duomenų vitrinų aprašas, duomenų vitrinų naudotojo dokumentacijos ir TDS tipinių dokumentų aprašas yra sudedamosios TDS dokumentacijos dalys.

Įgalioti institucijų – TDS naudotojų darbuotojai (galutiniai TDS naudotojai) naudojasi TDS dirbdami specialiai jiems įrengtose TDS darbo vietose. Jų aprūpinimas informacija realizuojamas eksponuojant jų darbo vietose duomenų vitrinas ir sudarant galimybes naudotis tipiniais dokumentais. Galutiniai TDS naudotojai gali atlikti norimų duomenų užklausas duomenų vitrinose, analizuoti ir išsaugoti gautus duomenis bei kurti ir platinti savo ataskaitas ir dokumentus. Jie taip pat gali naudotis TDS bibliotekoje patalpintais tipiniais dokumentais, juos keisti ir modifikuoti, o taip pat automatiškai atnaujinti tipinių dokumentų duomenis.

Galutiniai TDS naudotojai, kaip darbo įrankį su TDS, naudoja BusinessObjects programinę įrangą. BusinessObjects technologijoje duomenų vitrina yra "vieta" duomenų saugykloje, kurioje sudedami pagal temą susiję, galutiniam TDS naudotojui suprantama kalba pavadinti ir lengvai jam prieinami duomenys. Duomenų vitrinos eksponavimas yra pagrindinis ir galutiniams TDS naudotojams plačiausias pasirinkimo galimybes suteikiantis duomenų teikimo būdas.

TDS duomenų vitrinos sudarytos tiek iš tiesiogiai teikiamų į TDS duomenų, tiek ir pagal juos apskaičiuotų išvestinių rodiklių. Duomenų vitrinas kuria, tobulina ir jų duomenis reguliariai atnaujina aptarnaujantys TDS jos valdytojo darbuotojai. Jie daro tai reaguodami į galutinių TDS naudotojų poreikius ir vadovaudamiesi TDS veiklos koordinavimo grupės rekomendacijomis.

Dirbdamas su TDS galutinis jos naudotojas pirmiausia pasirenka duomenų vitriną. Pasirinkęs ją jis savo kompiuterio ekrane mato suskirstytus į klases objektus – jam leidžiamų naudotis duomenų pavadinimus ir keliamas duomenims sąlygas. Pasirinkdamas tuos objektus jis suformuoja duomenų užklausą, paspausdamas kompiuterio klavišą ją pateikia ir, TDS programinei įrangai surinkus arba apskaičiavus reikalingus duomenis, juos gauna savo kompiuteryje, kaip specialią BusinessObjects programinės įrangos bylą. Po to, naudodamasis BusinessObjects programinės įrangos galimybėmis, jis gali gautus duomenis analizuoti, rengti savo ataskaitas, jas formatuoti, išsaugoti, eksportuoti į kitus formatus bei kitas informacines sistemas ir siuntinėti kitiems informacijos naudotojams.

Kaip jau minėjome apžvalgos pradžioje, duomenų vitrinų eksponavimą reikėtų priskirti prie duomenų, o ne informacijos teikimo. Nors duomenų vitrinose paprastai eksponuojami jau apdoroti duomenys. Tuo tarpu tipinių BusinessObjects dokumentų teikimą reikia priskirti prie informacijos teikimo. Tokie dokumentai yra skirti tiems informacijos naudotojams, kurie neturi laiko patys juos kurti ir nori šioje srityje pasinaudoti profesionalų pagalba.

Tai, kokias duomenų vitrinas ir kokius jų objektus savo darbo vietoje mato konkretus galutinis TDS naudotojas bei kokiomis TDS naudojimo galimybėmis jis gali naudotis, nustato aptarnaujantys TDS jos valdytojo darbuotojai BusinessObjects programinės įrangos pagalba administruodami galutinių TDS naudotojų teises. Jie tai daro vadovaudamiesi institucijų – TDS naudotojų sutartimis dėl TDS naudojimo ir jų vadovų įsakymais dėl TDS naudojimo apimčių konkretiems darbuotojams nustatymo.

TDS tinklapis Internete

TDS tinklapis Internete http://tds.ivpk.lt yra skirtas informuoti įgaliotus naudotis TDS asmenis (galutinius TDS naudotojus), o taip pat ir visus kitus besidominčius ja asmenis, visais susijusiais su TDS klausimais.

TDS tinklapyje skelbiama tiktai nekonfidenciali informacija, kurios paviešinimas nėra ribojamas.

Tinklapyje Jūs rasite susijusias su TDS naujienas ir aktualią informaciją apie teikiamus į TDS duomenis, TDS duomenų vitrinas ir tipinius dokumentus, aptarnaujančius TDS ir jos naudotojus asmenis, organizuojamus galutinių TDS naudotojų mokymus, TDS naudojimo galimybes.